Mušamieji

Senovės Lietuvos muzikos gyvenime būgnai užėmė svarbią vietą, jie buvo šventiniai, ritualiniai ir kariniai instrumentai.

Būgnas

Etnografiniuose aprašuose minima, kad būgnas buvo gaminamas iš gyvulių odos. Tikėta, kad būgnas ypatingai gerai skamba, jei oda diriama šuniui dar gyvam esant. Būgnus (katilus) naudojo Lietuvos kariuomenė. Jais mušdavo Velykų eisenoje aplink bažnyčią, taip pat palaikydavo ritmą muzikuojant vakaronėse.

Kelmas

Žemaitijoje paplitęs būgnų rūšis. Instrumento korpusas buvo daromas iš sveiko arba išpuvusio medžio gabalo, dažniausiai – iš kelmo. Ant vieno galo buvo užtempiama ir lankeliu pritvirtinama išskusta, bet neišdirbta šuns arba ožkos oda. Būgnas buvo mušamas 1 arba 2 medinėmis lazdelėmis.

Būgnelis, būbnas

Įvairia ir atraktyvia tradicine mušimo technika pasižymintis instrumentas. Tikėtina, būgnelis buvo naudojamas senosiose apeigose. Sunykus apeiginei instrumento reikšmei juo buvo muzikuojama vakaronėse. Tai ritmą palaikantis instrumentas.