Lietuvių liaudies pučiamųjų instrumentų grupė yra gana gausi ir skirstoma į įvairias rūšis. Trimitų tipo (pūstukiniams) instrumentams būtų galima priskirti plačiai paplitusius ragus, daudytes, ožragius.
Ragai meistrų buvo gaminami iš gyvulių rago, metalo, medžio. Tai buvo pagrindiniai kerdžių (piemenų vadovų) instrumentai. Kiekvienas kaimas žinojo ir atpažindavo savo kerdžiaus rago signalų sistemą. Rago signalas skelbdavo bandos išvarymą, parvarymą, sušaukdavo piemenis pavojui ištikus. Ragais pučiami ir medžiotojų signalai.
Šiaurės Rytų Lietuvoje suderintu medinių, pavyniotų tošimis ragų rinkiniu buvo pučiamos sutartinės. Tradiciškai ragus pūsdavo vyrai vasaros vakarais pamiškėse, paežerėse (anot pateikėjų, ten geriau skambėdavę). Šiame regione fiksuojama ir dvejinių sutartinių pūtimo tradicija, kurių melodijos buvo atliekamos daudytėmis. Daudytės, kaip ir ragai, buvo daromos iš medžio, tik kur kas ilgesnės.
