Tai ilgas pučiamasis lietuvių liaudies instrumentas, dabartinės skersinės fleitos prototipas. Švilpa dažniausiai būdavo gaminama pačių muzikantų iš žilvičio, karklo ar drebulės žievės arba medienos. Tūtelė būdavo apie 60—70 cm ilgio. Storasis vamzdžio galas buvo užkišamas ir prie jo išpjaunama skylė orui pūsti.
Tradiciškai – tai buvo solinis instrumentas, kuriuo grojamos improvizacinės melodijos, dainos ir šokiai. Garso aukščių skirtumai išgaunami perpūtimu ir dangstant pirštu išpučiamą oro srovę instrumento gale.
